Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas

 Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos subsidijos teikiamos Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įregistruotiems kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, įgyvendinantiems subsidijų forma finansuojamus aplinkos apsaugos investicinius projektus, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas, Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas finansavimo kryptis, kurios skelbiamos Teisės aktų registre ir LAAIF interneto svetainėje.

Klimato kaitos specialioji programa

Tinkamos projektų išlaidų kategorijas pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo kryptis.
• Finansavimo krypčių, skirtų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimui pastatuose, tinkamos finansuoti yra išlaidos:
1. Mažo pajėgumo saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimui:

1.1. saulės plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus diegimui;

1.2. saulės fotovoltinės elektrinės su arba be akumuliatorių;

1.3. šildymo ir karšto vandens tinklų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

1.4. kitai konkrečiam saulės kolektoriaus/elektrinės projekto diegimui reikalingai įrangai diegti;

1.5. boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, kai diegiamos saulės kolektorių sistemos;

2. Vėjo energijos šaltinių diegimui savo poreikiams (ne pardavimui):

2.1. vertikalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės su akumuliatoriumi (arba be akumuliatoriaus) diegimui;

2.2. horizontalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės su akumuliatoriumi (arba be akumuliatoriaus) diegimui;

2.3. elektros energijos tinklų pritaikymui;

2.4. kitai konkrečiam vėjo jėgainės projekto diegimui reikalingai įrangai diegti;

3. Šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), diegimui:

3.1. šilumos siurblio diegimui;

3.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

3.3. šildymo, karšto vandens sistemų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

3.4. kitai konkrečiam projekto diegimui reikalingai įrangai diegti, įskaitant akumuliacines talpas ir boilerį;

4. Katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kt.) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimui į biokurą naudojančius katilus pastatų šilumos sistemose:

4.1. įrangai (katilui, dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangai, padavimo į pakurą įrangai, pakurai, akumuliacinei talpai, boileriui, ekonomaizeriui, katilo valdymo įrangai) ir kitai projekto diegimui reikalingai įrangai (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, prieš keisdamas katilą jis privalo senąjį atjungti nuo sistemos ir/ar išmontuoti);

4.2. iškastinio kuro šildymo sistemos keitimui į biokuro krosneles ar židinius, kartu įrengiant karšto oro skirstymo sistemą, jei pastate nenaudojama kita šildymo sistema;

4.3. kieto kuro katilų atskirų komponentų (degiklių ir kt.) įrengimui, kai katilas nėra keičiamas, pereinant nuo iškastinio kuro šildymo sistemos prie biokuro;

4.4. medžiagoms, montavimo ir kitiems darbams (taip pat ir katilų demontavimo), kurie susiję su 4.1 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (dūmų kanalų ir kamino įrengimas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

4.5. kuro transportavimo įrangai, statybos darbams, šilumos tinklų įrengimui ir (ar) pertvarkymui, kuro sandėlio ar kitų statinių, reikalingų įrangai eksploatuoti, įrengimui (taikoma didelės ir vidutinės apimties projektų atveju);

5. Šilumos ir energijos apskaitos prietaisams ir kitai įrangai, kuri reikalinga šiems prietaisams įrengti.

• Finansavimo krypties, skirtos biokuro ruošos iš miško kirtimo atliekų modernizavimui, kompensuojant įrangos įsigijimą biokuro gamybai, tinkamos finansuoti išlaidos yra:

1. Miško kirtimo atliekų, medžių ir (ar) krūmų pjovimo ir skiedrų ruošimo kombainai;

2. Mechanizmai šakoms į rulonus presuoti;

3. Medienos smulkintuvai (kapoklės);

4. Miško kirtimo atliekų krovimo griebtuvai;

5. Smulkių medžių kirtimo žirklės;

6. Savikrovės priekabos, skirtos biokuro žaliavos paruošimui ir išvežimui;

7. Specialus popierius, skirtas miško kirtimo atliekų uždengimui;

8. Kiti įrenginiai, skirti biokuro iš miško kirtimo atliekų ruošimui.

• Finansavimo krypties, skirtos biokuro katilų įrengimui, pakeičiant nusidėvėjusius biokuro katilus naujais, tinkamos išlaidos yra:

1. Nusidėvėjusių biokuro katilų įrangos keitimui nauja biokuro katilų įranga (katilas, dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įranga, kuro transportavimo, padavimo į pakurą įranga, pakura, akumuliacinė talpa, boileris, ekonomaizeris, katilo valdymo įranga) ir kita projekto diegimui reikalinga įranga;

2. Medžiagos, montavimo ir kiti darbai (taip pat ir katilo demontavimo), susiję su 8.1 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (šilumos tinklų pertvarkymas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

3. Šilumos ir energijos apskaitos prietaisai ir kita įranga, reikalinga šiems prietaisams įrengti.

Kioto protokolo bendrai įgyvendinimi projektai

Kioto protokolo bendrai įgyvendinami (BĮ) projektai – vienas iš trijų Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo numatomų mechanizmų. BĮ projektų vykdymo rezultatai turi būti:

  • aplinkai palankių technologijų, atitinkančių geriausių prieinamų gamybos būdų technologijas ir naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius (biomasę, biodujas, geoterminę energiją, saulės ir vėjo energiją ir t. t.) elektros ir šilumos energijai gaminti (kogeneracija), įdiegimas;
  • kuro rūšies pakeitimas (pvz., elektros energetikos ar šilumos sektoriuje) atsinaujinančiais energijos šaltiniais (įskaitant ir biologiškai skaidžią pramoninių ir komunalinių atliekų dalį);
  • energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidėjimas, įskaitant energijos sutaupymą energetikos, pramonės, statybos, transporto žemės ūkio, atliekų (įskaitant ir biologiškai skaidžią pramoninių ir komunalinių atliekų dalį) tvarkymo ir kitose srityse;
  • išmetamo į atmosferą azoto suboksido kiekio mažinimas chemijos pramonėje;
  • žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose ūkio srityse susidarančio metano ir naftos gavybos metu susidarančių dujų panaudojimas energijos gamybai;
  • miškų įveisimas ir kita veikla, susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupiklių plėtra ir jų apsauga;
  • transporto priemonių keliamos taršos sumažėjimas, didinant atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir diegiant kitas priemones.